- vidujinis
- vidujìnis, -ė adj. (2) Š; Sut, L, Rtr, GK1940, 60(P.Skar) 1. žr. 3 vidinis 1: Nuostabiai atrodo [lyrauodegio] uodega: kraštutinės vairavimo plunksnos turi labai siaurą išorinę vėtyklę, o vidujinė yra plati, visa išmarginta V pavidalo dėmėmis T.Ivan. Avilio vidujìnės sienos Jnšk. Vidujìnė siena daroma iš prastesnio materijolo kaip išlaukinė Skr. Vidujinis, vidaus apdangalas (apmušas) rš. Daugelis pakraščių ir vidujinių [jūrų] yra seklios LE X110. | Vidujìnis vaikas Zt. Vidujìnė merga Zt. 2. žr. 3 vidinis 3: Vidujìnė liga KŽ. Vidujìniai nervai Kvr. 3. žr. 3 vidinis 4: Vidujìnė drausmė KŽ. 4. Vd, DŽ, NdŽ žr. 3 vidinis 5: [Žemaitės] lūpos dažniau suvirpėdavo vidujinės ironijos atošvaiste LKXII357(S.Čiurl). Ak, kniečia, nuolatos kniečia kažkoks vidujinis graužimas V.Myk-Put. Nepermaldaujama vidujinė audra numalšino kitus jausmus J.Sav. Gailesis tur būti vidujinis, t. y. tur būti ansai širdėje brš. Jie galėtų įsigyti ne viršujinio kūno švarumo, bet vidujinio sielos švarumo SkvLuk11,41(komentarai).
Dictionary of the Lithuanian Language.